santarmingas

santarmìngas, -a adj. (1) darnus, sutartinis.

santarmìngai adv.: Tremtinių lietuvių širdys kupinos nerimo, kuriais gi keliais privalu tautai žengti, kad ji nebūtų nuo kitų atsilikusi, sumaningai ir santarmingai plėtotų savo pajėgas Vaižg.